Sakramentai

Sakramentai
Sakramentai yra Jėzaus Kristaus įsteigti regimi ženklai, kurie teikiami per Bažnyčią tam, kad išgyventume Dievo artumą, Jo didelį troškimą save padovanoti kiekvienam iš mūsų. Švęsdami sakramentus ne tik sutinkame Dievą, bet ir patiriame tarpusavio bendrystę, Bažnyčios vienybę. Tai mūsų tikėjimo šventimas, amžinybės ragavimas ir Dievo slėpinio pažinimas. Krikščioniškasis gyvenimas neįmanomas be aktyvaus ir kruopštaus sakramentų priėmimo.

Žodis „sakramentas“ kilęs iš lotynų kalbos. Jis reiškia:
1. kareivio priesaiką vėliavai; šia prasme sakramento vardas tiko krikštui, kuris primena tikinčiojo priesaiką Dievo karalystės vadui Kristui;
2. pinigus, kuriuos besibylinėją užstatydavo valstybės ižde, kad bylai pasibaigus, pralaimėjusios pusės dalis būtų perduota šventyklai; šia prasme sakramento vardas tiko visoms veiksmingoms Bažnyčios apeigoms, kurios yra panašios į paslėptus, nepaprastos vertės pinigus, už kuriuos galima įsigyti sau nuodėmių atleidimą, malonę, išganymą (malone suprantame Dievo pagalbą dėl išganymo).

Sakramentų pradžia – Bažnyčios pradžia. Apaštalai įvesdami sakramentinę praktiką rėmėsi žodiniu apreiškimu ir įsitikinimu, jog tai atitinka Jėzaus valią ir praktiką. Sakramentai yra tartum iš Jėzaus Kristaus kūno „išėjusi jėga“ skirta gydyti visą žmogų, jo kūną ir sielą. Apaštalas Paulius pabrėžė, kad sakramentai nėra magija ar prietarai, panašūs į pagonių apeigas, bet gilios bendrystės su Prisikėlusiu Kristumi pradžia. Jie remiasi tikėjimu, žodžiais, apeigomis. Laikui bėgant Bažnyčia išskyrė septynis ypatingus būdus – sakramentus, per kuriuos Dievas ateina į mūsų tarpą ir teikia malones. T. y., Krikštas, Sutvirtinimas, Švč. Sakramentas, Susitaikymas, Kunigystė, Santuoka, Ligonių patepimas. Šie ženklai kviečia mus naujai išgyventi Dievo atpirkimo darbus. Bažnyčia moko, kad Naujosios Sandaros sakramentai yra būtini tikinčiųjų išganymui.
Priimdamas krikščionis sakramentus turi žinoti, kad sakramentas yra veiksmingas ne dėl jį teikiančio ar gaunančio žmogaus teisumo, bet Dievo galybe. Kai Sakramentai švenčiami pagal Bažnyčios mokymą, jame ir per jį veikia Dievas. Nesvarbu koks būtų teikiančio sakramentus asmens šventumas, labai yra svarbu žinoti, kad sakramentų vaisiai priklauso ir nuo to, kiek vertai yra pasirengęs sakramentų gavėjas.

 

Sakramentas
Sakramento ženklas
Teikėjas
Gavėjas
Sakramentinė malonė
Pastabos
KRIKŠTAS

Triskart pilamas vanduo ant krikštijamojo galvos, tariant žodžius: „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Vyskupas, kunigas, diakonas. Esant reikalui – kiekvienas žmogus.

Kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus.

Išlaisvina nuo gimtosios nuodėmės, suteikia pašvenčiamąją malonę, padaro mus Dievo vaikais.

Tai pagrindinis ir reikalingiausias sakramentas. Gaunama neišdildoma dvasinė žymė – charakteris. Tai priklausomybės Kristaus Bažnyčiai ženklas.

SUTVIRTINIMAS

Patepama krizma kakta, uždedama ranka ir tariami žodžiai: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovanas.“

Vyskupas ar jo įgaliotas kunigas.

Pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus.

Tvirčiau suvienija su Kristumi ir Bažnyčia, pagausina mumyse Šventosios Dvasios dovanas.

Tai Krikšto sakramento atbaigimas, suteikiantis drąsos išpažinti savo tikėjimą. Jis taip pat suteikia neišdildomą charakterį.

EUCHARISTIJA

(ŠVČ. SAKRAMENTAS)

Duona ir vynas, kurie tariant Kristaus žodžius: „Tai yra mano kraujas“. „Tai yra kūnas“, Šventosios Dvasios galia tampa Kristaus Kūnu ir Krauju.

Vyskupas, kunigas.

Tikintieji, priimantys šv. Komuniją.

Komunija mus tvirčiau suvienija su Kristumi ir atskiria nuo nuodėmės. Ji yra mūsų sielos maistas.

Eucharistija (šv. Mišios) – tai Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo sudabartinimas: Kristus asmeniškai ir realiai pasilieka mūsų tarpe duonos ir vyno pavidaluose.  

Susitaikymas (atgaila)

Nusidėjėlio gailestis, prisipažinimas bei atsilyginimas ir Kristaus vardu jam nuodėmių atleidimas.

Vyskupas, kunigas.

Po krikšto nusidėjęs žmogus.

Panaikinamos nuodėmės, grąžinama ir pagausinama pašvenčiamoji malonė.

Tai susitaikymas su Dievu ir Bažnyčia.

LIGONIŲ PATEPIMAS

Patepama kakt ir delnai ligonių aliejumi.

Vyskupas, kunigas.

Sunkiai sergantis ar dėl senatvės nusilpęs pakrikštytasis.

Panaikinamos nuodėmės, jei dėl jų buvo gailėtasi ir, jei tokia Dievo valia, sugrąžinama kūno sveikata.

Ligonis tampriau susiejamas su Kristaus kančia, nuteikiama prisidėti prie Bažnyčios pašventinimo ir pasiruošti mirčiai.

ŠVENTIMAI (KUNIGYSTĖ)

Vyskupo rankų uždėjimas ir šventimų malda.

Vyskupas.

Pakrikštyti vyrai, jaučią Viešpaties kvietimą būti dvasininkais.

Tampama asmenišku Kristaus atstovu, panašiu į jį – Kunigą, Mokytoją ir Ganytoją.

Kunigystė įspaudžia neišdildomą charakterį ir negali būti nei kartojama, nei teikiama laikinai.

SANTUOKA

Abipusis besituokiančiųjų sutikimas.

Sutuoktiniai vienas kitam.

Pakrikštyti vyrai ir moterys, laisvai pasiryžę tuoktis ir netrukdomi prigimtinės ar bažnytinės teisės nurodomų kliūčių.

Sutuoktiniai sustiprinami ir pašventinami jų kilnioms pareigoms.

Santuoka yra viena ir neišardoma, galiojanti iki vieno iš sutuoktinio mirties.

 Plačiau apie Sakramentus: katekizmas.lt

< >